išrėdyti

išrėdyti
×išrėdýti tr. Q60 1. H170, R, K išvilkti, išrengti: Kada išrėdė nuogą, išsitraukė iš už čebato aulo tą sudžiovytą jaučio uodegą BsPIII39. Iš rūbų išrėdė, plaukus mums nukirpo LTR(Lbv). ^ Bloga žmona namų nerėdo, tik vyrą išrėdo KrvP(Vlk). Gyvos bėdos greitai žmogų iš paskutinio rūbelio išrėdo KrvP(Glv). | refl. N, K: Žmogus žiemą apsivelka kailiniais, vasarą išsirėdo vienmarškinis Blv. Išsivelku, išsirėdau, drebužius nusivelku R50. ║ nutaisyti, nuimti: Šiepį išrėdýti (nuleisti bures) KII154. Išrėdyk malūną – smarkus labai vėjas Alk. 2. apvilkti, aprengti: Baltais rūbais išrėdýta JD1209. | refl. N: Moters baltai išsirėdžiusios buvo Ns1832,6. Linksmybė, ant kurios svečiai nepažįstamai išsirė̃dę susieit (kaukių balius) KII47. | Patalynėms puikiai išrėdytos lovos DS284(Rs). | Ginklais išrėdau, ištaisau R46. Tu gali mane su mace išrėdyt ant kariavimo RB2Sam22,40. 3. Q61, R34, K, K.Donel, M išpuošti, išdabinti: Kad matytum, kaip anos vaikai puikiai išrėdýti – kaip lėlės! Vkš. Matė išrė̃dė savo dukrą, leisdama už vyro J. Ir iš ten nusileido į pažemę po mariomis, kur buvo žalčio puikiai išpuošti ir išrėdyti rūmai BsPIII318. Kad išrė̃dė [sodžių] tokiais berželiais! Klvr. Išrėdykit šventę žaliais beržais CII45. ^ Velyk plikam gyvam būti, negut po smerčio išrėdytam LTR(Vdk).
išrėdýtai adv.: Neižrėdytai Sut. išrėdýtinai adv.: Neapdairytinai, neižrėdytinai SD192. | refl. N, K, Vkš: Vyrai tik dabinasi, išsirė̃dė kaip į balių Jnš.
4. surengti, išruošti: Kelkis, matušele, balta lelijele, sūnelio išrėdyti LTR(Krtn). Išrėdė penkis vyrus į Petropilę rš. Pririnktas, prirėdytas, ižrėdytas SD64. Šventa dvasia, apmilankyk, su dovanomis išmirėdyk brš. | refl.: Išsirėdė Jokūbas keliautie ing Egiptą I. 5. padaryti, įrengti: Vilkas guli bet kame, o, sakysime, pelė turi kinį – nebereikia parankiau išrėdyto Blv. 6. iškelti, suorganizuoti: Svodbą išrėdyti N. 7. Sut, Vkš, Trš, Lc ištekinti, išleisti už vyro (ppr. duodant dalį pinigais, gyvuliais): Jam reikėjo seseris išrėdyti su tokia pasoga S.Dauk. Su broliu dirbom, norėjom seseris išrėdýti Žlb. Visas dukteris į geras vietas išrė̃dė Plt. O ko verki, seserėle, matušės išrė̃doma? JD1503. Sara jau už septynių vyrų buvo išrėdyta I. 8. Sut paliepti, nurodyti. 9. MP63 įvykdyti, įgyvendinti: Teikis tokį kantrumą išrėdyt MP67. \ rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; perrėdyti; prirėdyti; razrėdyti; surėdyti; užrėdyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išrėdymas — ×išrė̃dymas sm. (1) Sut 1. N → išrėdyti 2. | refl.: Balė su išsirė̃dymais (kaukėmis) KII47. 2. N → išrėdyti 3: Išrėdymas, išdabinimas R34. Gražumas, išrėdymas Q457. | refl. R314, CII464, N. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėdyti — ×aprėdyti tr. 1. Q76, H160, R24, K apvilkti, aprengti drabužiais: Vaiką aprėdysiu, kuom turiu Brsl. Grabą nupirko, aprė̃dė i pakavojo Sug. Aprė̃diju N(Rg). Išėjo mergytė, baltai aprėdyta KlvD39. Skaisčiai aprėdyta SGI9. Jį aprėdė prastom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsvadinti — apsvadìnti žr. apsodinti: 1. Visas stalas vaikais apsvadìntas Vkš. | refl. tr.: Apsisvadìno stalą, vieša Rdn. Po penkis šešis [mažus vaikus] aplei savi apsisvadìna Nmk. 2. Į ritinį (aplink) apsvadìntas kapas Varn. Eglikėms apsvadìntas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėdyti — ×atrėdyti tr. LVI185, Skd išleidžiant vaiką iš namų, išmokėti dalį, pamokėti: Atrėdyti yra duoti, kiek padėta nuo tėvų žėdnam vaikui J. Gentys vyriškio turėjo marčią atrėdyti ir už vainiką atduoti S.Dauk. Iš kur paimti piningų broliuo atrėdyti?!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gražus — gražùs, ì adj. (4) 1. dailus, darnaus sudėjimo; mielas: Gražus mūs Vilnius! Gražus kaip reta L.Gir. Diena buvo labai graži Žem. Jam buvo gaila savęs, kad baigėsi gražusis sapnas P.Cvir. Prie kelio augo gražus, jaunas sodas P.Cvir. Kokia graži… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplaiskyti — 1. žr. išplaikstyti 1: Vėjas išplaĩskė šiaudus po kiemą Pžrl. | refl.: Išsiplaĩskiusios žolės, t. y. išsiklaipiusios J. 2. tr. išpuošti, išrėdyti: Kad jau išplaĩskė jie savo dukterį kaip lėlytę Srv. plaiskyti; apsiplaiskyti; išplaiskyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėdyti — ×nurėdyti tr. 1. SD321, H159, N, K, Sut nuvilkti, nurengti: Ten tave nurėdỹs, t. y. nubicuos J. Nurėdyk vaiką ir užmigdyk Kz. | Kodėl tu lovą nurėdeĩ? Skr. Aš atnešiau drobules ir užvalkčius, o tu lovą ar jau nurėdei? Vkš. | prk.: Daboja – ožys …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papasirėdyti — ×papasirėdyti visiems, būriui pasipuošti, pasidabinti: Susieido mergos, gražiai papasrė̃dę Dv. rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parėdyti — ×parėdyti tr. 1. apvilkti, aprengti: O kas mane parėdỹs, kad ne avinėlis? JD483. Kokiais rūbais turime būt parėdyti DP33. | refl.: Naktį kap pasrėdė, tai ir išvažiavo Nmč. ║ apvilkti kokiais drabužiais, ką imituojant, vaizduojant: Stovi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paįsirėdyti — ×paįsirėdyti išsipuošti, išsidabinti: Diedas su boba painsirė̃dė, gardžiai valgė Dv. rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”